- versminis
- versmìnis, -ė adj. (2) K, Š, BŽ490, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ; SD446, Sut, D.Pošk, N, L 1. Prng trykštantis, tekantis iš versmės: Versmìnis [v]anduo Dsn. Saldžiojom uogelėm penėjo, versmineliu [v]andeneliu pagirdė (d.) Ml. 2. DŽ2, Mrc susijęs su versmėmis: Daug pelkių, ypač kalvotose srityse, yra versminės kilmės rš. Kur važiavęs [velnias], pasidarė versminis upelis LMD(Švnč).
Dictionary of the Lithuanian Language.